- triškalas
- trìškalas sm. (3b) 1. euf. šlapimas: Ausis pagydo ir zuikio trìškalu Šts. 2. scom. NdŽ kas skubinasi, nori greit padaryti, karščiuojasi: Nenusidaužk, triškale, bepuldamas pri darbo, netriškaliuok, dirbk parankiuo Dr. Visi triškalẽliai sūnūs, t. y. jauni, neparmano rėdos, visi ira aru ant kits kito J. 3. euf. perkūnas: Trìškalas nutrenkė, nebėr karklabeigio (perkūnas nutrenkė po karklu buvusią piktąją dvasią) Plng.
Dictionary of the Lithuanian Language.